katras

katràs, -à pron. (4) K; R, M 1. pron. inter. kuris iš dviejų (kartais – iš daugelio): Katràs eisitav vandens atnešti? J. Katras judu kaltesnis: tu ar Jonas? J.Jabl. Katro[je] trobo[je] dulkių nėra? NžR. Katra būsita namie rytoj? J.Jabl. Močiute mano, širdele mano, katrą man duosi šitų margų skrynelių? (d.) J.Jabl. Katro[je] te merga karves laido (melžia)? Krns. Katras (kuris iš daugelio) pavogėt mano kepurę? Mrs. Katrą arklį imsit važiuot? Pun. Su katrái skarele gaubysies? Jz. Nuo katros obels čia tie obuoliai? Jrb. Katras, katrasai SD121. Katruodums daugiau metų: tavo ar mano? Dr. Katrąna akia geriau matai: ar šitąna, ar anąna? Kp. Katras būsit mano mielas? Katras plauksit vainikėlio? RD6. Kur stabdysim laivelį, pas katrąjį kaimelį? LTR(Alv). Katruom keliu jojot? KlvD10. Katruo keliu brolužėlis parjos? KlvD193. Tėtuši mano, ... katrą duosi ma[n] žirgelį pas mergelę joti? JD466. Katrąg pusę [pyrago] man duosi? Grž. O broleli, dobilėli, katruom keliu jojai? JD482. Gulbinas plaukė, plaukdamas šaukė: katros tas vainikėlis? JD831. Vai padėk Dievas, jaunoji mergele, katra tavo drobelė? Klvr. 2. pron. rel. kuris (einantis jungtuku): Eičiau, klausčiau paukštužio ..., katra šalia parjoja brolelis JD716. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių taip ramu klausytis? A.Baran. Ar nežinojai, mano berneli, katram kieme augau?! d. Katruos anksčiau sodinau, tie geresni Vlkv. Katràs matęs vargo, yra jautrus Grl. Pasakok gerai, katram daiktyj padėjai Lkč. Tam dvare gyveno ponas, katras turėjo sakalą Jrb. Katras gẽrą galvą turi, gali mokėti Klvr. Katras pirma pribėgs, tatro ir būs J.Jabl(Kv). Upės galas, katras arčiau pradžios, vadinas aukštupys J.Jabl. Bobos, katrõs smalsčios, nežiūri – lenda, ir tiek Pc. Bene tas čia gul bernytis, katras mirė dėl mergytės (d.) J.Jabl. Tik su tais žirgeliais, katrais šiandie ariu, kartais meiliai šneku, kartais rūsčiai baru (d.) Ps. Katras išėjo medžioti, tas nušovė lapę JV1060. Katrų̃ gyvos motinėlės, tai patogios dukterėlės Mrj. Katrie norės, tie ir gaus Grž. Yra daugel man tokių, katrie sukos po akių NžR. Beeidami jie abudu atrado labai drūtą pušį, katrai buvo vidurys išpuvęs BM97. Aš tik noriu tos dukrelės, katra žalius šilkus suko Čb. Galės pasakyt, katrie matė iš šono Sug. Katruodu pažinau – tai mano broleliai BsO249. Nebeatmenu, katronai (= katra) jos duktė pirma mirė Slm. Išspėk, katro[ji] ausis spengia! Slm. ^ Į katrą pirštą pjauni, tą skaudės NžR. Katrõ nėra, tas kaltas Dkš. Katràs arklys bėga, tam ir šeria Ukm. 3. pron. indef. kai kas, kai kuris, kuris, kelintas, kuris nors, kai kuris, vienas iš kelių: Matė katras vaikai Ėr. Taip anie susitarę išėjo, kur katram reikia MPs. Yra sakinių, kuriems trūksta vienos katros aiškiai išreikštos dalies – veiksnio arba tarinio J.Jabl. Mažai katrą žodį gerai pasako Jrb. Mėgins užpulti katràs katrą̃ Ėr. Katras lietus lyja, vis mane užlyja J.Jabl. Aš jau katriẽ (kelinti) metai sergu Klt. Vienok negalėjo dar žinoti, katrie katrus pergalės S.Dauk. Būk pirmąja čia, kaip katrąja iš eilios kitur Vaižg. Tartų tada katras WP171. Pautai katrì po devynis rublius Zt. 4. pron. def. kiekvienas: Magdalė su Domuku tuoj prisistatė prie knygų, ėmė varžyties, katras sau traukti popierius Žem. Katràs sau važiavova, t. y. po vieną J. Katràs sau eina, kur nori J. Ir ėmė skirtis žmonės katras sau LzP. Katrą dieną višta deda pautą J. Katra šalis daug sau vylės nu tos kovos S.Dauk. Gyvena katras sau Skd. Katrą dieną dirbau kai arklys Žg. Kai tėvelis papratins, tai mes katrą metą (kasmet) norėsiam atvažiuoti KlvrŽ. Mokėjau po pusketvirto šimto už katrą KlvrŽ. Surikite kiek išgalėdami katras savo balsu Mc. Tuodu gaidžiu ... katras padėjo po vieną kiaušinį TDrVII129. Katro šakelė po gegutėlę kas rytelį kukavo Sln. Taip jin darydavo katrą vakarą Sk. Kad aš jaunas buvau, gražiai uliavojau, katrą vakarėlį pas paneles jojau (d.) Žg. Karvė katrą kartą davė po dešimt litrų Šts.